Apie M. K. Čiurlionį – per muziką, šokį ir mokyklų bičiulystę

ugsėjo 29 ir 30 dienomis Druskininkų viešojoje bibliotekoje įvykdytas keturių Druskininkų savivaldybės mokyklų tarpinstitucinio bendradarbiavimo integruotas muzikos ir šokio projektas „Pamoka kitoje erdvėje. Mes – su M. K. Čiurlioniu“. Gerosios patirties pasidalijimo renginys tapo skambiu, įsimintinu akordu ir dalyviams, ir svečiams, stebėjusiems pamoką bei vaikų pasirodymus. Projektas, inicijuotas Leipalingio progimnazijos muzikos mokytojos Ramunės Žilienės ir parengtas kartu su Muzikos ir choreografijos metodinio būrelio muzikos ir šokio mokytojais, jau tampa tradiciniu: šiemet projektas buvo organizuotas antrąjį kartą ir skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Projekte bendradarbiavo Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos specialistai, Leipalingio progimnazijos, Viečiūnų progimnazijos, „Ryto“ gimnazijos, „Saulės“ pagrindinės mokyklos ir „Atgimimo“ mokyklos pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniai su muzikos ir šokio mokytojais. Projektu siekiama, kad gilėtų mokinių žinios apie M. K. Čiurlionio talento daugiabriauniškumą. Kaip žinoma, M. K. Čiurlionis tarsi negalėjo pasirinkti, kurią gi meno šaką pasirinkti, kuri labiausiai tinka jo sumanymams išreikšti: bandė rašyti ir literatūrinius vaizdelius, o, gyvenimo pabaigoje buvo labai susidomėjęs ir fotografija.

Pagal šiųmečio projekto – pamokos kitoje erdvėje – uždavinį mokiniai turėjo savais žodžiais paaiškinti, kodėl M. K. Čiurlionio talentą galime vadinti daugiabriauniu bei atlikti jungtines muzikines-šokio kompozicijas pagal pasirinktą M. K. Čiurlionio muzikos ar literatūros kūrinį. Pirmojoje pamokos dalyje mokiniai išklausė M. K. Čiurlionio literatūrinį kūrinį – „Pasaką“ – ir, pabirę po pačius jaukiausius bibliotekos kampelius, raštu atliko užduotį, dirbdami grupėse, atsakinėdami į pasirinktus klausimus: „Kodėl M. K. Čiurlionio talentą galime vadinti daugiabriauniu“ arba „Kokia pagrindinė literatūrinio kūrinio „Pasaka“ žinutė mums? Apie ką ši pasaka?“. Įsimintinos ir pradinių, ir vyresniųjų klasių mokinių įžvalgos, atsakant į klausimą „Kodėl M. K. Čiurlionio talentą galime vadinti daugiabriauniu“ : „M. K. Čiurlionis buvo ne tik dailininkas, bet ir kompozitorius, rašytojas. Jis sugebėjo sujungti muziką, dailę, literatūrą į vieną visumą, jo talentas turėjo daug skirtingų pusių“ (Rugilė, Sofija, Vėjas, 7a kl.). Nuoširdumu žavi jaunesniųjų klasių vaikų atsakymai į klausimą „Kokia pagrindinė literatūrinio kūrinio „Pasaka“ žinutė mums? Apie ką ši pasaka?“: „Apie rūpinimąsi vieni kitais“ (Urtė, Augustė, 4 kl. ); „Apie tai, kad gyvenime turtas nėra svarbiausias“ (Deivydas, Ainius, 5 kl.). Antroje pamokos dalyje mokiniai parodė paruoštas kūrybines kompozicijas: rugsėjo 29 dieną mokytojo Ovidijaus Miniausko ir mokytojos Birutės Levanaitienės mokiniai atliko kompoziciją lietuvių liaudies dainos „Oi, lekia lekia“ tema; mokytojos Ronatos Balkaitienės ir mokytojos Valės Šmitienės mokiniai atliko kompoziciją „Žvaigždžių preliudai“; o rugsėjo 30 dieną mokytojos Ramunės Žilienės ir mokytojos Kristinos Uteševos mokiniai atliko lietuvių liaudies dainą „Ant kalno gluosnys“, pritardami ukulelėmis, ritminiais instrumentėliais, fleita, o mokytojos Rūtos Dvorkinienės mokinės atliko kompoziciją „Karalių pasaka“. Gera paminėti, kad visus kūrybinius pasirodymus lydėjo prasminga, graži bendraklasių, visų klausytojų sukurta...tyla: tarsi ženklas, kad svarbiausi ir esminiai dalykai juk išgirstami tyloje. Pamokų pabaigoje mokiniai noriai atliko refleksiją vandeniu – pasirinkę akvarelę ir teptuką, spalvino vandenį savo nuotaikos spalva. Projekto metu mokiniai ugdėsi pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, pilietiškumo kompetencijas.