Druskininkų „Ryto“ gimnazija subūrė mokslininkus ir praktikus diskusijai apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą

Kodėl paaugliai emocijas išgyvena intensyviau nei suaugusieji? Kaip atpažinti, kada vaiko ar paauglio emocijų ir elgesio pokyčiai yra natūrali brendimo dalis, o kada jau reikalinga specialistų pagalba? Kodėl depresija kartais pasireiškia ne liūdesiu, o agresyviu elgesiu? Šie ir kiti klausimai nagrinėti spalio 9 dieną „Snow Arena“ restorane „Aero Gallery“ vykusioje konferencijoje „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: raidos iššūkiai, sutrikimai ir šiuolaikinės pagalbos kryptys“.

Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti skirtą konferenciją jau antrus metus inicijavo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos psichologo asistentė Agnė Petrauskaitė. Į renginį susirinko mokytojai, psichologai, socialiniai pedagogai, sveikatos priežiūros ir švietimo pagalbos specialistai bei kiti su vaikais ir paaugliais dirbantys žmonės. Konferencijoje dalyvavo ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Diana Brown. Renginį vedė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokytojos Gitana ir Rovena. Konferencijoje mokslines žinias su praktine patirtimi jungė šeši pranešėjai iš skirtingų Lietuvos mokslo, sveikatos priežiūros ir ugdymo institucijų. Daugiausia dėmesio skirta paauglių smegenų raidai, psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui, kompleksinės pagalbos metodams, naujoms bendravimo su paaugliais galimybėms ir pačių specialistų psichologinei gerovei.

Paauglio smegenys: kodėl emocijos kartais stipresnės už savikontrolę?

Konferenciją pradėjo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultavimo ir socialinės pagalbos skyriaus vedėja, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asistentė dr. Gabrielė Skabeikytė-Norkienė. Pranešime „Paauglio vidinio pasaulio žemėlapis: tarp raidos ir psichopatologijos“ ji aptarė paauglystės neurobiologinius ir psichologinius ypatumus.

Pranešėja paaiškino, kad paauglystėje už emocines reakcijas atsakingos smegenų sritys vystosi greičiau nei už savikontrolę ir sprendimų priėmimą atsakinga prieškaktinė žievė. Todėl paaugliai dažnai intensyviau išgyvena emocijas, jautriau reaguoja į nesėkmes ar socialinį atstūmimą. Specialistė pabrėžė, kad svarbu atskirti natūralius raidos pokyčius nuo psichikos sveikatos sutrikimų požymių, atsižvelgiant į jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

„Paauglystė nėra liga, kurią reikia „išgydyti“, – priminta pranešime. Norėdami padėti paaugliui, suaugusieji pirmiausia patys turi gebėti reguliuoti savo emocijas ir kurti saugų, pasitikėjimu grįstą santykį – būti ne „virš“ paauglio, o „šalia“ jo.“

Depresija paauglystėje: kai liūdesį pakeičia agresija

Gydytojas psichiatras Benjaminas Burba pranešimą „Vaikų ir paauglių depresija: kaip atpažinti?“ pradėjo netikėtai – nuo dainos, kurios žodžiai ir atlikėjos kūno kalba tapo įtaigia įžanga į pokalbį apie paauglių vidinį pasaulį. Dainoje atsispindėję vienišumo, svetimumo ir nepriklausymo jausmai padėjo atkreipti dėmesį į depresijos išgyvenimus, kurie ne visuomet pastebimi išoriškai.

Pranešėjas pabrėžė, kad vaikų ir paauglių depresija ne visada pasireiškia liūdesiu ar prislėgta nuotaika. Vaikams gali būti būdingi mokymosi sunkumai, padidėjęs verksmingumas ar socialinės adaptacijos problemos, o paaugliams – impulsyvumas, agresija, prieštaraujantis elgesys ar atsiribojimas nuo aplinkinių.

B. Burba aptarė ir skirtingas depresijos raiškos formas. Delinkventinei depresijos raiškai būdingas prieštaraujantis ar agresyvus elgesys, už kurio gali slypėti stiprus emocinis prislėgtumas, vienišumas ir beviltiškumas. Astenoapatinei raiškai būdingas energijos sumažėjimas, interesų praradimas ir suprastėję mokymosi rezultatai, kurie neretai klaidingai vertinami kaip tingumas ar motyvacijos stoka.

Psichiatras taip pat atkreipė dėmesį į diagnostinius iššūkius ir savižudiško elgesio riziką, pabrėždamas ankstyvo simptomų atpažinimo bei tinkamo klinikinio įvertinimo svarbą. Pranešimas priminė, kad už paauglio agresijos, užsisklendimo ar staigių elgesio pokyčių gali slypėti ne „sunkus charakteris“, o rimti emociniai sunkumai, kuriems būtinas suaugusiųjų dėmesys ir pagalba.

Valgymo sutrikimai: ne tik kūno svorio, bet ir psichologinės sveikatos problema

Klinikinė psichologė Guoda Stepanavičiūtė, dirbanti Valgymo sutrikimų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei savanoriaujanti Valgymo sutrikimų linijoje aptarė valgymo sutrikimų priežastis, požymius ir pagalbos galimybes, pabrėždama, kad šių atsiradimui reikšmės gali turėti genetinis pažeidžiamumas, nepasitenkinimas kūnu, dietų laikymasis, socialinis spaudimas, patirtos patyčios, trauminės patirtys, perfekcionizmas ir emocijų reguliavimo sunkumai. Ji pabrėžė, kad šių sutrikimų negalima vertinti vien pagal žmogaus kūno svorį ar išvaizdą. Apie galimus sunkumus gali signalizuoti griežtas maisto ribojimas, nuolatinis kalorijų skaičiavimas, vengimas valgyti su kitais, perdėtas fizinis aktyvumas ar stiprus nepasitenkinimas savo kūnu.

Pranešėja taip pat aptarė emocinį valgymą, kai maistas tampa ne tik būdu numalšinti alkį, bet ir priemone susidoroti su įvairiais jausmais. Žmonės neretai valgo norėdami nusiraminti, sumažinti įtampą, liūdesį ar nerimą, o kartais – ir iš nuobodulio. Nors valgymas gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, jis neišsprendžia emocinių sunkumų. Todėl svarbu mokytis atpažinti ne tik fizinio alkio, bet ir savo emocijų signalus bei atrasti kitų būdų pasirūpinti savimi.

Specialistė akcentavo, kad valgymo sutrikimai nėra sąmoningai pasirinktas elgesys ar vien valios problema. Tai rimti psichikos sveikatos sutrikimai, kuriems reikalingas profesionalus įvertinimas ir kompleksinė pagalba. Gydant valgymo sutrikimus ypač svarbus komandinis darbas – pagalbą pacientams teikia psichologai, gydytojai psichiatrai ir dietologai. Gydymas apima ne tik individualias konsultacijas, bet ir grupinę psichoterapiją, psichoedukaciją, darbą su šeima bei tėvų įtraukimą į sveikimo procesą.

Dveji metai pokyčiui: ką gali nuosekli kompleksinė pagalba?

„Diemedžio“ ugdymo centro psichologė Milda Mockienė pranešime „Dveji metai pokyčiui: kompleksinė pagalba mokiniui, turinčiam elgesio ir emocijų sutrikimų“ pristatė praktinį atvejį, atskleidžiantį ilgalaikės ir nuoseklios pagalbos svarbą. Specialistė papasakojo apie dvylikametį, turėjusį reikšmingų elgesio ir mokymosi sunkumų. Taikant individualų pagalbos planą, kuriant saugų santykį, stiprinant pozityvų elgesį ir bendradarbiaujant skirtingiems specialistams, mokinio elgesys bei įsitraukimas į ugdymo procesą palaipsniui gerėjo. Nors pažanga nebuvo tolygi, nuoseklus darbas padėjo įveikti sunkumus.

Svarbiausi pagalbos komponentai – individualus pagalbos planas, aiškios ir nuosekliai taikomos taisyklės, pozityvaus elgesio skatinimas, savikontrolės ir emocijų reguliavimo įgūdžių ugdymas bei skirtingų specialistų bendradarbiavimas. „Vienas santykis atvėrė duris. Pokytį išlaikė sistema“, – šia mintimi apibendrinta svarbiausia pranešimo žinia: ilgalaikiams pokyčiams būtina individualizuota, sisteminga ir komandinė pagalba.

Kai kalbėti sunku, dialogą gali padėti užmegzti teatras

Kauno technologijos universiteto edukologijos doktorantė, lektorė ir taikomojo teatro praktikė Greta Matusevičiūtė pranešime „Nuo tylos prie dialogo: forumo teatras kaip galimybė užmegzti pokalbį su paaugliais“ pristatė forumo teatrą kaip dalyvavimu grįstą metodą, padedantį su paaugliais kalbėtis jautriomis socialinėmis ir emocinėmis temomis.

Pranešėja atkreipė dėmesį į mokytojams gerai pažįstamą situaciją, kai pradėjus kalbėti apie patyčias, smurtą, priklausomybes ar kitus jautrius klausimus klasėje įsivyrauja tyla. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad mokiniams šios temos neaktualios. Paaugliams dažnai nelengva viešai išsakyti savo nuomonę, ypač kai kyla baimė būti nesuprastiems, sukritikuotiems ar neigiamai įvertintiems bendraamžių.

Forumo teatras siūlo kitokį būdą pradėti dialogą. Mokiniams pristatoma konfliktinė situacija, kurioje problema lieka neišspręsta. Jie kviečiami analizuoti veikėjų elgesį, siūlyti alternatyvius sprendimus ir patys įsitraukti į sceninį veiksmą, išbandydami skirtingus elgesio būdus bei svarstydami galimas jų pasekmes. Taip mokiniai tampa ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais problemų sprendėjais.

Nors šis metodas reikalauja laiko ir pasirengimo, jis suteikia galimybę ugdyti kritinį mąstymą, empatiją, gebėjimą pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų ir ieškoti konstruktyvių sprendimų. Svarbu ir tai, kad kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus tampa lengviau, kai pokalbis prasideda ne nuo asmeninės patirties, o nuo scenoje vaizduojamos situacijos. Tokiu būdu forumo teatras gali padėti įveikti tylą klasėje ir kurti saugesnę erdvę atviram dialogui su paaugliais.

Profesinis perdegimas: kodėl svarbu siekti puikumo, o ne tobulumo?

Konferenciją užbaigė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas kandidatas Dominykas Šinkonis. Pranešime „Psichohigienos ABC: įrankiai, padedantys išvengti perdegimo“ jis aptarė profesinio perdegimo priežastis, požymius ir prevencijos galimybes.

Psichologas atkreipė dėmesį, kad profesinis perdegimas kyla dėl ilgalaikio, nesėkmingai valdomo streso darbe ir pasireiškia išsekimu, didėjančiu atsiribojimu nuo darbo bei sumažėjusiu profesinio veiksmingumo jausmu. Perdegimo riziką lemia ne tik didelis darbo krūvis, bet ir kontrolės, pripažinimo, bendruomeniškumo, teisingumo bei asmeninių ir organizacijos vertybių dermės stoka.

Ypatingą dėmesį D. Šinkonis skyrė perfekcionizmui ir jo skirtumui nuo puikumo siekimo, dar vadinamo ekselencizmu. Perfekcionizmui būdingi nerealistiški lūkesčiai, baimė suklysti, stipri savikritika ir mąstymas pagal principą „viskas arba nieko“. Tuo tarpu puikumo siekimas grindžiamas aukštais, tačiau pasiekiamais tikslais, gebėjimu mokytis iš klaidų ir vertinti ne tik rezultatą, bet ir įdėtas pastangas. „Tikslas – ne mažinti ambicijas, o pakeisti tobulumą į puikumą“, – akcentuota pranešime. Pranešimas priminė, kad gebėjimas laiku atpažinti išsekimo požymius, nustatyti ribas ir rūpintis savo psichologine savijauta yra svarbi profesinės sveikatos dalis, ypač mokytojo darbe, reikalaujančiame nuolatinio emocinio įsitraukimo ir atsakomybės.

Nuo mokslinių žinių – prie veiksmingos pagalbos

Šių metų konferencijoje vaikų ir paauglių psichikos sveikata nagrinėta iš skirtingų perspektyvų – nuo neurobiologinių raidos procesų ir psichikos sutrikimų požymių iki konkrečių psichologinės bei pedagoginės pagalbos metodų.

Pranešimuose pabrėžta, kad vaikų ir paauglių emocinius bei elgesio sunkumus svarbu vertinti atsižvelgiant į jų raidą, šeimos, mokyklos aplinką ir socialinius santykius. Akcentuota ankstyvo sunkumų atpažinimo, individualizuotos pagalbos ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo svarba.

Konferencijos reikšmę įvertino ir viena iš pranešėjų – mokslų daktarė Gabrielė Skabeikytė-Norkienė. Dalydamasi įspūdžiais po renginio ji pasidžiaugė, kad tokios iniciatyvos plečiasi į regionus, pabrėždama, jog „toks turinys ir diskusijos šiandien nepaprastai svarbios visoje Lietuvoje“. Pranešėja taip pat pažymėjo, kad konferencijoje susirinko būtent tie specialistai, kuriems šios žinios ypač aktualios, ir pati džiaugėsi išsinešusi naujų atradimų.

Antrus metus Druskininkų „Ryto“ gimnazijos organizuojama konferencija tampa prasminga tradicija, suburiančia švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos specialistus dalytis mokslinėmis įžvalgomis bei praktine patirtimi. Tikimasi, kad konferencijoje įgytos žinios paskatins ne tik tolesnes profesines diskusijas, bet ir jautresnį vaikų bei paauglių sunkumų supratimą bei veiksmingesnę pagalbą kasdienėje praktikoje.

Druskininkų „Ryto“ gimnazijos informacija